2019-10-14, pirmadienis, 00:29.     Šiandien Joniškyje saulė teka 07:46, leidžiasi 18:21, dienos ilgumas 10:35.

„Bėdų turgus“ joniškietiškai (ketvirta dalis)

2018-12-28, paskelbė Dienos NAUJIENOS
„Bėdų turgus“ joniškietiškai (ketvirta dalis)

Tęsiame straipsnių ciklą, kuriame apžvelgiame priešrinkiminės kampanijos metu interneto erdvėje  sklindančias tikras ir tariamas rajono bėdas, kuriomis noriai facebook paskyrose dalinasi politikai. Kadangi mums tos bėdos asocijuojasi su populiaria vienos televizijos laida „Bėdų turgus“, tai kad būtų linksmiau skaityti kiekvienai bėdai sugalvojome reklaminę antraštę – manome, kad jos dėka bėdą kam nors įsiūlyti bus lengviau. Šįkart apie bėdas, adresuojamas ne visai tiems, iš kurių „malonės“ jos atsirado.  

 

Platiname visokias nesąmones. Jums užnešti?

 

 

Autorių klausimas: LIBERALUS POŽIŪRIS. Galima saikingai išgerti, sąmoningai pavartoti narkotikų. Na ir arseno su vandeniu atsigerti - bet tik normos ribose. Svarbu, kad su saiku ir protu, ar ne? Arseną žino kiekvienas skaitęs Aleksandro Diuma knygas. Ten vaizdžiai aprašoma viduramžių tradicija nuodyti arsenu. Yra scena, kurioje šiuo nuodu buvo sutepti knygos puslapiai. Jie sulimpa, skaitantysis seilėja pirštus ir bando atlipdyti. Keletas lyžtelejimų ir laukia neišvengiama skausminga mirtis, jei laiku neišgeria priešnuodžių.

 

Faktoanalitikų atsakymas: seniai įtarėme, kad kai kurie mūsų politikai nesidomi spauda, o žinių bagažą papildo visokiais pakampėse išmėtytais gandais ar nuogirdomis. Tad koks žinių šaltinis, toks ir mąstymas. Turime mes problemų su geriamu vandeniu, bet ne toj vietoj, į kurią mums pirštu duria. Jeigu būtų nepatingėję, būtų tie kritikai bent jau pasiskambinę UAB „Joniškio vandenys“ direktoriui ir pasiaiškinę.  Bet čia veikiama pagal kitokią schemą: neigiamos informacijos gausa susukti galvą rinkėjui, kad šis nebeatskirtų tiesos nuo melo ir pasimetęs nubalsuotų už tuos, kurie tą galvą jam susuko. Šios „juodos technologijos“ esmė – iš tūkstančio dešimt gal ir susiprotės pasiaiškinti, kokia iliustruota nesąmonė jam yra brukama, bet 990 liks apkvailinti. Kadangi priklausau tai dešimčiai nepatikliųjų, tad pasiskambinau UAB „Joniškio vandenys“ direktoriui Raimundui Tiškevičiui ir pasitikslinau, ar tikrai rajono vandenvietėse arseno kiekis neviršija leistinos normos. Pasak direktoriaus, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10 – 50 mkg/l daromas neigiamas poveikis sveikatai. Galimi odos pakenkimai, vėžiniai susirgimai, raidos atsilikimas, kraujotakos sistemos ligos. Jei viršutinė arseno norma neperžengia 10 mkg/l ribos, tiesioginio pavojaus nėra. Joniškio vandenvietėse arseno kiekis sudaro šiek tiek daugiau nei 5 mkg/l, t.y. maždaug pusę leistinos normos. Atliekami reguliarūs  tiekiamo vandens užterštumo arsenu tyrimai. Žinoma, dėl šventos ramybės būtų geriau, jei to arseno visiškai nebūtų. Tačiau nei Joniškio savivaldybė, nei UAB „Joniškio vandenys“ nepajėgios kovoti su gamtos užgaidomis. Juolab, kad arsenas aptiktas ne viename šalies rajone – Marijampolės, Jurbarko, Širvintų, Joniškio, Kelmės, Kauno r., Kalvarijų sav. ir kitur. Užfiksuota ne viena vandenvietė Lietuvoje, kur arseno kiekis viršija leistiną normą. Blogiausia, kad šiuo metu nė viena valstybės institucija ar tarnyba tiksliai nežino, kaip lietuvių geriamame vandenyje atsirado normą viršijantis kiekis arseno, kiek dar yra vietų, kuriose vandens tarša viršija leistinas ribas. Nė viena įstaiga negali pasakyti, koks yra taršos šaltinis, jo kilmė, paplitimo mastas. Arseno geriamame vandenyje visais laikais būta. Jei tai gamtinis reiškinys, turintis polinkį plisti, tada mūsų ateitis pavojuje – turėdami pakankamai dideles gėlo vandens atsargas, mes negalėsime jo nei gerti, nei naudoti maisto ruošimui. Tačiau grįžkime prie nuotraukos autorių „liberalaus požiūrio“: jei jūs žinote būdą, kaip šioje situacijoje pasigalinėti su gamtos jėgomis ir išties norite gero rajono žmonėms, pasakykite, gelbėkite kraštiečius nieko nelaukdami, o ne mėgaukitės kraupiomis Aleksandro Diuma knygų istorijomis, kur „vaizdžiai aprašoma viduramžių tradicija nuodyti arsenu. Yra scena, kurioje šiuo nuodu buvo sutepti knygos puslapiai. Jie sulimpa, skaitantysis seilėja pirštus ir bando atlipdyti. Keletas lyžtelejimų ir laukia neišvengiama skausminga mirtis, jei laiku neišgeria priešnuodžių“. Galbūt kai kam reikėtų dar paskaityti ir to paties Aleksandro Diuma „Tris muškietininkus“, kur herojus krūvon suveda ne tiek špagos, kiek kilnios širdys, ryžtas, drąsa ir išmonė, t.y. tie dalykai, kurie žmoniją žavi ne vieną amžių. Ir jau visiškai neaišku: kuo čias dėtas partiškumas, kai kalbame apie gamtinius procesus.

 

Išnuomojama bala prie mokyklos. Vanduo šaltas, purvinas, yra varlių. Baisu.  Brangiai. Už daugumą rajono Taryboje. 

 

 

Autorių klausimas: BASEINAS - DOVANA JUBILIEJAUS PROGA? Po ilgų paieškų netikėtai rastas garsiai žadėtas Joniškio baseinas. Viena problema kaip ir išspręsta, tačiau atsirado kita - vaikams vandeniu sunku patekti į mokyklą. Pokštai telieka pokštais, tačiau Mato Slančiausko progimnazija iš tiesų ką tik minėjo savo 40 metų jubiliejų. Tvarkinga aikštelė ta proga būtų žymiai geresnė dovana už baseiną. Kas taip nemyli ir negerbia mokyklos? Galima rasti nemažai nuotraukų, kur mokyklą sveikina rajono meras Gediminas Čepulis ir vicemerė Vaida Aleknavičienė. Vicemerei pagal jai priskiriamas veiklos sritis priklauso rūpintis mokyklomis - rajono savivaldybės administracijai teikti REKOMENDACIJAS švietimo ir kultūros klausimais. NEREKOMENDAVO - gal nėra problemos?

 

Faktoanalitikų atsakymas: Jeigu šita pastaba prasidėtų žodžiais „atsiprašome už balą, kurią mes palikome ir kurią dabar bent jūs nusausinkite“, tada sakytume, kad pastaba – sąžininga. O dabar ir vėl naftalinu kvepia. Nebe pirmas dešimtmetis Mato Slančiausko progimnazija „draugauja“ su automobilių stovėjimo aikštelę po gausesnio lietaus užliejančia bala. Ji tarsi rakštis išnuomojama kažkelintai rajono politikų kartai. Tame tarpe ir tiems, kurie dabar pasismagindami kaišo jos nuotraukas facebook paskyrose. Beje, kažkam iš jų taipogi yra tekę dirbti vicemeru ir rūpintis rajono mokyklomis. Jo darbo metais Mato Slančiausko progimnazija taipogi šventė gražų jubiliejų, bet balos šalia jos taip niekas visiems laikams ir nenusausino. Visgi esmė ne čia. Gyvenimas beveik kasdien kelia naujas problemas, ir suspėti su jomis nė vienam politikui nelemta. Bent kiek politikos vandenyse pasimaudžiusiems tai aišku kaip dukart du. O afišuoti įsisenėjusias problemas, permetant jas nuo savų pečių ant kitų daugiau negu nesąžininga. Nejau dėl garbės pabūti valdančios daugumos smaigalyje politikams taip susisuka galva, kad nesibodima švaistytis problemomis, kurias patys galėjo savo laiku išspręsti, bet taip ir neišsprendė. Rinkimai artėja, nieko neveiksi, kas kaip moka, taip ir šoka. Vienok neaišku: ar tiems, kuriems kažkada nepavyko tapti šventaisiais ir kurie buvo išspirti iš „sosto“, dabar jau pavyktų? Kažin…Vien ta „išnuomota“ bala ir aklas atpirkimo ožių ieškojimas šnabžda, kad nieko jie nepasimokė ir su rinkėjais toliau žaidžia „katės – pelės“ žaidimą. Patirtis sako, kad šiame žaidime po rinkimų pelė kaip buvo, taip ir pasilieka apgailėtiname savo urvelyje.

 

Dėmesio! Puokščių paroda „Skinsiu Tau jurginą“. Iš kurio kiemo skinti informacija teikiama telefonu 55.

 

 

Autorių klausimas: Mekių kaime gyventojai nesijaučia saugūs. Ar tikrai tik bendruomenė pati privalo budėti vakarais gatvėse, rūpintis socialinių problemų sprendimu? Ar už atlygį dirbantys specialistai turėtų būti tik pagalbininkai bendruomenei? O gal atvirkšiai – bendruomenė gali būti tik pagalbininkė tarnyboms? Gal skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas?

 

Faktoanalitikų atsakymas: užjaučiame Mekių kaimo gyventojus. Ir dėl tragedijos š.m. lapkričio 24-osios rytą, ir dėl nesaugaus gyvenimo aplamai. Rajono policijos komisariato pareigūnai kaimą įvardija, kaip vieną karščiausių rajono taškų. Per trumpą laiką šio kaimo jauni žmonės įvykdė antrą žmogžudystę, iš kaimo, kuriame šiandien gyvena 171 gyventojas, tarp jų 49 jauni žmonės iki 18 metų, sulaukta pernai arti 50 policijos iškvietimų. Jeigu Mekiai būtų vienintelis su smurtu ir girtavimu susiduriantis Lietuvos kaimas, tada būtų galima sakyti, kad tai Joniškio problema. Žinoma, visada galima norėti geresnių rajono institucijų ir kaimo aktyvo bendradarbiavimo rezultatų, bet esmė juk ne čia. Lietuvoje nerasi nė vieno rajono, kuris nesusidurtų su panašia problema. Vadinasi, ne čia ieškome tikrosios kaimų žlugimo priežasties. Kokia eilę metų buvo formuojama regioninė politika, tokį šiandien ir rezultatą turime.  Todėl būtų teisinga, jei šias pastabas visų pirma peradresuotume tiems, kas Vilniuje sėdėdami sąmoningai ar nesąmoningai išprovokavo tokią padėtį kaimuose. Tarpusavyje mes čia galim pirštais vienas kitą užbaksnoti, bet nuo to geriau nebus. Kai vykstančių procesų tu negali kontroliuoti, kai visa tai iš esmės nepriklauso nuo tavo valios, tai ir muštis reikia ne tarpusavyje, o su tais, kurie tokią padėtį suprojektavo.

 

Pranas Raščius

 

 

  

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai