Į Joniškio miesto šventę Viktoras Žilinskas sugrįžta su naujomis eilėmis

Viktoras Žilinskas gerai žinomas joniškiečiams ne tik kaip talentingas tapytojas, bet ir kaip puikios poezijos kūrėjas. Pirmoji poezijos ir esė knygelė „Esmė“ pasirodė dar 2013m. Pakeliui jau ir antroji knyga. Viktoro kūryba nuolat  publikuojama „Žiemgalos“ bei „Kauko laiptai“ žurnaluose, svetainėse žaliažolė.lt  ir rašyk.lt, nebekalbant jau apie rajoninį laikraštį „Sidabrė“. Reikšmingą vietą jo poezijoje užima tarmiška kūryba. Joniškietiška šnekta rašytos eilės skelbtos trijuose almanachuose. Į miesto šventę kraštietis iš Kauno sugrįžta su naujomis eilėmis.

dvi dedikacijos

I

bijau

sugadinti

tobulą rūbą –

nuotaika gyvena

              puslapiuose

                        skaitau

       ir negaliu suprasti

              nuodėmingojo

                      švelnumo

           bijau prisipažint –

                          tylėsiu

         vasara išskleidusi

                       sparnus

   žiūriu į nuotrauką –

        suvirpa kūnas

    popieriuje –

    skaisti

tyla

II

           išsūpuok

        savo sūpynėmis –

     norėčiau pasijusti jaunu vyru

  išbučiuok

 išglamonėki

prisirpusios vyšnaitės

lūpomis

nebūk

tokia griežta –

  tau tinka akmenukų vėrinys

   nuo žvilgsnio

    ir

       akių gelmės –

         apsvaigęs

            liepos

              vėjas

šešėlis

išėjai basa

palikdama batus ant tako

šešėlio angelas tamsus

pagelto vasarą nukritę lapai

neatsigręžk nesiklausyk

savęs nepamatysi

žingsnius išgirsi tų

kuriuos stengeisi

vis girdėt

kas rytą

atmintis

jau niekas durų netrankys
nei skersvėjai nei žmonės
prisimenu jurginus po langais
o mintys vėl kažkur toli nuklysta

prisimenu gimtinės sodą žiemgaloj
žagarvyšnes pražydusias pavasariais
močiutę baltaveidę palaidais plaukais
prie šulinio medinio girgždančios svirties

čia niekas durų netrankys
nei skersvėjai nei žmones
žiūriu į chrizantemas
prie duobės

ašara sūri
karšta
nukrito

proveržis

pabūk su manim manyje – neišeiki

aukščiausia palaimos sekundė trapi

saksofonas nutyla – baigėsi natos

ryškiausiom spalvom

ištapyta erdvė

Lyriškai

Kai tu lieti prisiminimais,

praplaukianti diena užstringa.

Tik naktimis dejuoja smilgos,

mėnulis šypsosi –

gal sninga?..

laikau tave kaip talismaną

pažvelgiu į mažus debesėlius –

susinarpliojusios šilko gijos

prie namo sienos –

laumžirgio siūlelis mėlynas

o tarp žalių gebenės lapų

čirškia žvirbliai

pardaviau sielą

Tapant

Spalvų žaismėj sustingo veidas.

Kobalto giesmėje – upelio vingis.

Skyla tyloj nuo perlamutro žvilgsnio

patvinusi beržų alėja.

Širdies ritmu pulsuojantis teptukas –

Ir potėpis staigus ultramarino.

Mediniai porėmiai nuo skausmo nusilupo.

Mėnulio ochra pjausto drobės rimtį.

Spalvos

Šilko tinkluos –

žuvis žaliažvynė.

Stroncio akys kaukolėj spiegia.

Akmenys paukščio lizde suskyla.

Cinko mėnulis neišlaikęs pusiausvyros krito

ant plaukiančios upėje valties suplyšusios burės

Saulėlydžio spalvos ištryško.

Vanduo akvarelėj numetė plunksną.

Umbros žemėm juodom

atmintis apšarmojo.

Svirplys

Bijau tamsios nakties, bijau kaip giltinės.
Vėl tas svirplys kažkur kas naktį čirpia.
Lyg ta vėlė, kuri paklydusi sugrįžta,
Ne į namus, o sulenda į sąnarius.

Ir tie skausmai pajuntami per sapną:
Motulė skina obuolius, paskui lapus išgrėbsto...
Tik ryškūs mirusių veidai – kaip fotografija,
Išlieka kauburėliuose išėjusių Anapilin.

Bijau tamsios nakties, bijau kaip giltinės.
Užmigti negaliu, kaip tas svirplys.
Net voro tinklas  tampa epitafija
Tarp rudeninės parudavusios žolės.   

Baltas mėnulis

Nepasakysiu,
kas drobėje užslėpta.
Išplaukia potėpiai, it akvarelė.
Už lango lyja, sninga – drėksta.
Pusiaužiemio dangus –
kaip laisvas skrydis - - -
---Išreikšti tai,
Kas nepasiekiama,
Ko niekada ir nepasieksime.
Lietus paletėje išgraužė skylę.
Baltuoja drobėje mėnulis –
gidas.    

 -------------------------------------------------  

(Šiais metais žadu išleisti savo antrą knygelę, kurios pavadinimas bus VINCENTO KATI, čia ekizai iš ruošiamos knygelės)
 

Be pavadinimo - tiesiog...

 Už lango snyguriuoja.

Aptingęs rytas žiovauja.
Durų rankena atsigręžusi į lauko sieną, apaugusi oksidų varvekliais.
Raktas kažkurioje kišenėje, arba ant vinies.
Atsiveria atminties blokas - žaidžia formomis ir spalvomis.

Už lango kosteli kaimynas, rūkydamas pigias stiprias kontrobandines cigaretes.
Dūmai leidžiasi ant apsnigto šaligatvio - pėdos vinguriuoja tolyn.
Galva sukasi ir ūžia it dvimotorio lėktuvo variklis,
planiruoja tarp dviejų prisirpusių sniego debesų.

Įsiklausau:
krankia varnas,
                kaimynė iš bakelio nuleidžia vandenį,
                                    kažkur kažkas trinkteli mašinos dureles...

Prieš akis paveikslas,
jame nutapyta  pagyvenusi moteris juodais drabužiais.
Ranka nevalingai sugniaužta.
Veide - nuovargis ir liūdesys.

Nežinau kur padėjau raktą?
                                    Užmiršau.
Vakaro gaisai įsmuko į sanarius.
Atrakinu save tik tada, kai galbūt ten tūni velniukas.
                                                        Angelai  paliko žemę.

Dabar tai - it gulbės šokis prieš medžioklio šūvį.
Pasipila plunksnos, pakrinka mastymas.
Akyse sublizga sintetinė ašara
su elektroniniu užraktu.     

***
 Stroncio spalvos saulės spinduliai,
                              it potėpiais, baigia išsiviešpatauti iš snaudulio.
Laikrodis garsiai tvinksi, kala ritmą lašelinės greičiu.
Rytas išaušo gražus:
                        be debesų,
                                be stresų, be triukšmo.
Kažkur tolumoje skardena vyturys, tujose čirksi susibūrę žvirbliai.
Laikas  sustojo, it apmirė.

Senas, negailestingai apgenėtas kaštonas savo forma primena rankos plaštaką
              su giliai įrėžtomis gyvenimo linijomis - randais.
Žalsvos samanos, šiaurinėje kamieno pusėje ir ryškūs šešėlių kontrastai, primena išsišokusias kraujagysles ant rankų, kuriomis teka gyvybės syvai.

Sunkiai sugrįžtame iš ten, iš kur atėjome,
klajodami sudėtingų sau susikurtuose labirintų viražuose, posūkiuose,                                                                              akligatviuose.

Ant sienos kabo šventas paveikslas, arba foto nuotrauka, įamžinusi  laikinumą, nestabilumą.
Be didelio vargo ir išmanymo bandau sieną nuglaistyti, nuvalyti, išlyginti,
netgi savaip improvizuoti,
sutirštinti spalvas, iškreipdamas pirminę prasmę,
kad atrakinčiau tas duris,
                          kurios kažkada tarnavo,
                                    o gal būt tebetarnauja man,
                                                          mano vaikams ir anūkams.

Supleišėję ir išblukę medinių Rūpintojėlių, Izidorių  ir kitų šventųjų veidai.
Ar visa tai - naivu ir nereikšminga?

Akmuo arimuose guli nepajudintas jau dešimtmečius, nes nebėra kam pajudinti - pamestas ryšio raktas.
-
Liko prisiminimai.              

REKLAMA

GERBŪVIO DARBAI JONIŠKYJE IR RADVILIŠKYJE

Avarinių, pavojingų medžių pjovimas. Medžių prie elektros linijų ir virš stogų pjovimas.

Krūmų kirtimas. Gyvatvorių karpymas. Pastatų - pašiūrių griovimas. Aplinkos ir kiemų tvarkymas.

Vejos sėjimas, sklypų lyginimas ir juodžemio atvežimas. Vejos ir žolės pjovimas.

Atliekų (statybinių, medžio šakų ir kt.) išvežimas.

Kainos nuo 30€

Tel. 864773298

REKLAMA

Medienos turgus Šiauliuose

Parduodame statybinę medieną (ąžuolo brūsus, diles), lentas, brūsus, kuolus, apdailos lenteles. Randame sprendimus jūsų statyboms. Pagal susitarimą galime atvežti tiesiai į jūsų statybų aikštelę.

Platus pasirinkimas matmenų.
Pasirūpiname pristatymu.
Supjauname pagal jūsų ilgius.
Priimame užsakymus jūsų matmenims.

Galime tiekti džiovintą medieną.
Geras kainos ir kokybės sprendimas.
Išrašome sąskaitas-faktūras.
Prašome apsilankyti, esate laukiamas. Liksite patenkintas.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Šiauliai, tel. 861637888