2020-10-22, ketvirtadienis, 14:43.     Šiandien Joniškyje saulė teka 08:03, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 9:58.

„Poezija – tai priklausomybė“: Joniškyje lankėsi žinomi poetai

2020-09-21, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
„Poezija – tai priklausomybė“: Joniškyje lankėsi žinomi poetai

Rugsėjo 16 d. Joniškyje literatų klubo ,,Audruvė“ kvietimu lankėsi du Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, poetai Viktoras Gulbinas ir Viktoras Rudžianskas. Rugsėjo saulei liejant šviesą pro Raudonosios sinagogos langus poetai pristatė savo kūrybą, kalbėjo apie poeto kelią, poezijos prasmę ir kultūros reikšmę žmogaus ir visuomenės gyvenime. Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos darbuotojos parengė poetų knygų ir straipsnių parodėlę.

 


Abu kūrėjai jau gerai pažįstami skaitytojams. Viktoras Rudžianskas – pripažintas šalyje poetas, pelnęs įvairiausių apdovanojimų: Salomėjos Nėries prizą, Vytauto Gedgaudo premiją, Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premiją, Antano Miškinio literatūrinę premiją, jis – ir Poezijos pavasario laureatas. Poetas yra išleidęs daugiau kaip 10 poezijos knygų, redaguoja kitų poetų knygas, yra leidyklos ,,Kauko laiptai“ vadovas.


Viktoras Gulbinas – taip pat ne naujokas  kultūros lauke, jis aktyvus įvairių literatūros renginių dalyvis, Joniškio literatų klubo bičiulis, keturių poezijos knygų autorius. Poetus susirinkusiems klausytojams pristatė ir pokalbį moderavo ,,Audruvės“ literatų klubo narė, lituanistė Aušra Lukšaitė-Lapinskienė. Kalbėdama apie poetų kūrybą ji atkreipė dėmesį į jos skirtumus: Viktoro Rudžiansko poezija ,,sunkiasvorė“, reikalaujanti atidaus įsiskaitymo, plataus kultūros ir literatūros konteksto išmanymo, Viktoro Gulbino poezijoje žodis vartojamas taupiai, eilėraščio subjektas labiau atsiveriantis. V. Rudžiansko eilėraščiuose apmąstoma žmogaus būtis,  poetas kelia klausimus apie pasaulio, daiktų ir žmonių kilmę, tikslą ir prasmę, eilėraščiais jis siekia daugiau nei linksminti nuo gyvenimo pavargusius skaitytojus arba liūdinti ir taip melancholišką publiką. V. Rudžianskas prisipažino: „Eilėraštyje nieko neturiu bijoti, slėpti, gėdytis, jis padiktuoja, kiek atsiverti, kad tai, pasak tavęs, būtų ne tiesmukai, o rafinuotai, per metaforas, įvaizdžius, per motyvų pasikartojimus, kai kuriuos nutylėjimus“.


Viktoras Gulbinas praėjusiais metais išleido jau ketvirtą ją poezijos knygą ,,Urbanistinis vienetas“. Jos leidėjas ir redaktorius – Viktoras Rudžianskas. Šiame eilėraščių rinkinyje V. Gulbinas plėtoja meilės lyriką ir gamtos pajautą, eilėraščiuose apmąstomas žmogaus būvimas mieste, kur žmogus susiduria su užmarštimi, anonimiškumu, vienatve.


A. Lukšaitės-Lapinskienės paklausti, poetais gimstama ar tampama, ar poetai vaikystėje (kai dar nerašė ir dar nė nežinojo, kad rašys) jau buvo poetai, ar jais tapo aplinkybių (konkrečių patirčių, perskaitytų knygų, sutiktų žmonių) paveikti, abu Viktorai prisipažino, kad labai anksti pradėjo skaityti ir vaikystėje skaitė iš tiesų labai daug. Tik jie rinkosi skirtingas knygas: V. Rudžianskas skaitė prozą, o V. Gulbinas labiausiai mėgo poeziją. Tiek vienas, tiek kitas Viktoras į kūrybą atėjo gana vėlai, nors šį tą rašyti bandė dar besimokydami mokykloje. Pasak V. Rudžiansko, poetų jokia ugdymo įstaiga nemoko, todėl reikia pačiam mokytis, domėtis, skaityti – ir ne tik gerą, bet labai įvairaus meninio lygio poeziją. Skaitydamas tobulėji, o rašydamas augi kaip kūrėjas. Į klausimą, ar skaito kitų autorių kūrybą, abu poetai teigė, kad skaito daug, turi nemažai mėgstamų autorių, tarp kurių minėjo R. Stankevičių, S. Gedą, D. Kajoką ir kitus. Skaitydamas kitų autorių poeziją kūrėjas mokosi, tobulina rašymo įgūdžius. Neretai pasitaiko, kad iš pirmo karto perskaitytas tekstas nepatinka, atrodo silpnas, tačiau skaitant jį keletą kartų eilėraštis ,,.užkabina ir prikausto“.


V. Rudžianskas pabrėžė, kad poezija – tai priklausomybė, nuo kurios neįmanoma išsivaduoti. Visuomenėje priklausomybės turi neigiamą konotaciją, tačiau poetas teigė, kad priklausomybė nuo poezijos yra sveikintina. Paklausti, ar jie skaito seniau parašytus savo eilėraščius ir ar randa tokių, kurie atrodo jau mirę ar vos ne vos bealsuojantys, abu Viktorai teigė skaitą senas savo knygas, o jose randa visko. Kai kuriais tekstais jie būna patenkinti, kai kurie pasirodo jau praradę savo vertę. V. Rudžianskas pabrėžė, kad kai kurie eilėraščiai ,,atsiveria“ tik perskaičius juos daug kartų.


Sinagogoje susirinkusiems poezijos gerbėjams abu poetai skaitė savo kūrybą, o Viktoras Gulbinas keletą eilėraščių padainavo pritardamas gitara. Kūrėjas papasakojo, kad niekada rašydamas eilėraštį negalvoja, jog jis virs daina. Pirma gimsta eilėraštis, o tik vėliau kartais jis tampa daina. Susitikimas su poetais ir pokalbis apie kūrybą tęsėsi ir prie kavos puodelio. Šis tęsinys tarsi V. Rudžiansko minties, kad poezija – tai priklausomybė, įrodymas.

 

,,Audruvės“ literatų klubo informacija

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai