2020-04-09, ketvirtadienis, 03:43.     Šiandien Joniškyje saulė teka 06:28, leidžiasi 20:09, dienos ilgumas 13:41.

Švietimo bendruomenės atstovės stažavosi Suomijoje ir Estijoje

2020-03-20, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Švietimo bendruomenės atstovės stažavosi Suomijoje ir Estijoje

Joniškio rajono savivaldybės projekto ,,Lyderių laikas 3“ Kūrybinės komandos narės Daina Armonavičienė, Joniškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė, Ligita Eitkevičienė, Mato Slančiausko progimnazijos direktorė, Aušra Lukšaitė-Lapinskienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, Kūrybinės komandos vadovė, ir Lina Martinkienė, ,,Aušros“ gimnazijos chemijos mokytoja, kartu su kitų 13 Lietuvos savivaldybių atstovais vyko į stažuotę Suomijoje ir Estijoje ,,Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje“. Stažuotės tikslas – susipažinti su šių šalių ugdymo sistema, apsilankyti ugdymo įstaigose ir stebėti, kaip šiose šalyse ugdomi įvairaus amžiaus vaikai. 

 


Suomijos švietimo sistema yra vertinama kaip viena iš geriausių pasaulyje. Ji tapo pavyzdžiu daugeliui Europos tautų. Mokinių pasiekimai šioje šalyje jau keletą metų neužleidžia aukščiausių pozicijų. Estijos švietimo sistema taip pat nedaug atsilieka nuo savo kaimynų suomių ir nenuostabu – estai pasinaudojo Suomijos švietimo patirtimi.


Stažuotės dalyviai domėjosi Suomijos ir Estijos savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimo patirtimi, mokytojų ir mokyklų vadovų profesionalumo stiprinimu, aiškinosi, kaip bendradarbiaujama siekiant mokinių mokymosi pažangos, kaip užtikrinama įvairių tipų ugdymo įstaigų veiklos kokybė gerinant vaiko ugdymą, mokinių pasiekimus ir mokymosi pažangą. Stažuotės metu aplankytos įvairios ugdymo įstaigos, dalyvauta konferencijose, klausyta šių šalių švietimo ekspertų paskaitų.


Suomijoje lankytasi įvairių tipų mokyklose: Granhults pradinėje, Karakallion pagrindinėje ir Otaniemen gimnazijoje, apžiūrėtos mokymo(si) ir poilsio erdvės, stebėtas ugdymo procesas. Suomijos mokyklų statiniai – erdvūs, funkcionalūs, juose gausu įvairių erdvių, kurios lengvai transformuojamos. Mokymas vyksta ne tik klasėse, bet ir koridoriuose, lauke, įvairiose erdvėse, kur sukurtos atskiros mokymosi ir poilsio zonos. Mokyklos aprūpintos naujausiomis technologijomis, tačiau neatsisakyta nei tradicinių vadovėlių, nei lentos, ant kurios rašoma kreida. Beje, mokyklose vaikai (ir mokytojai) vaikšto basomis, nėra uniformų.


Suomijoje nevykdoma mokyklų ugdymo programų kontrolė, pačios mokyklos taiko vertinimo ir įsivertinimo metodus; mokyklų vadovai turi laisvę, jų netikrina jokie inspektoriai. Mokinių testų rezultatai žinomi tik mokykloms, jie nenaudojami mokykloms reitinguoti. Mokytojų darbą vertina direktorius, kuris turi teisę skatinti puikiai dirbančius mokytojus didesniu atlyginimu. Mokytojas su direktoriumi savo lūkesčius ir tikslus aptaria metinio pokalbio metu. Trišaliai pokalbiai (mokytojas – mokinys – tėvai) skatina vaikus kelti sau ugdymosi tikslus, numatyti veiksmus jiems pasiekti, t. y., skatina prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi ir jo rezultatus. Beje, labai stipri ir mokinių savivalda: vaikai buriasi į grupes pagal savo pomėgius ir užsiima tuo, kas juos domina: vieni rūpinasi viešinimu, kiti atsakingi už tarptautinį bendradarbiavimą ir pan., teikia pasiūlymus direktoriui. Tai mokinių iniciatyvos, jos nėra reglamentuotos ar privalomos, vaikai patys priima sprendimus.


Suomijos gimnazijose gali mokytis tie mokiniai, kurių rezultatai atitinka nustatytą balą. Estijoje yra stojamieji egzaminai. Suomijoje vidurinį ugdymą renkasi tik kiek daugiau nei 40 procentų pagrindinę mokyklą baigusių mokinių. Profesinis mokymas gana populiarus. Suomijos mokyklose siekiama sudaryti vienodas ugdymosi sąlygas visiems vaikams, todėl privačių mokyklų yra labai mažai (apie 2 procentus), jos nėra populiarios. Svarbiausias šios šalies švietimo sistemoje yra vaikas, jo fizinė, socialinė, emocinė sveikata. Estijoje privačių mokyklų daugiau – apie 5 procentus.


Mokytojo profesija Suomijoje iš tiesų prestižinė – norėdamas būti mokytoju turi baigti magistrantūros studijas. Tik nedidelei daliai geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo programas aukštosiose mokyklose. Be to, paprastai mokytojas dėsto keletą dalykų, pvz., pradinėje mokykloje, kuri Suomijoje yra šešiametė, matematikas turi teisę dėstyti fiziką ir chemiją. Beje, ir švietimo pagalbos specialistų  bei mokytojo pagalbininkų mokyklose nėra daug. Švietimo pagalbos specialistai taip pat teikia įvairiapusę pagalbą (jie neskirstomi į logopedus, specialiuosius pedagogus ir kt.). Psichologai mokyklose nedirba, juos, reikalui esant kviečia savivaldybė – perka paslaugas iš įstaigos.

Psichologas dažnai yra ir psichoterapeutas ar psichiatras. Lankantis mokyklose į akis krito glaudus mokytojų bendradarbiavimas, pvz., paralelinių klasių mokytojai kai kurias pamokas veda kartu.


Ir Suomijos, ir Estijos švietimo sistema suteikia mokytojui laisvę kūrybingai dirbti, pasirinkti metodus, formas, pamokas vesti įvairiose edukacinėse erdvėse, skatinama integracija. Suomijos mokiniai yra aprūpinami vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, kitomis priemonėmis. Visi moksleiviai gauna nemokamus pietus, kuriuos, skirtingai negu Lietuvoje, sudaro tik vienas patiekalas – pasirinkimo nėra, tačiau mokiniai noriai valgo tai, ką gauna.


Tiek Suomijos, tiek Estijos mokyklose privaloma nuo 25 iki 45 minučių kasdien praleisti lauke. Prasidėjus pertraukai mokiniai skuba į kiemą, lietus jų neišgąsdina. Granhults pradinės mokyklos direktorius ir kūno kultūros mokytojas pabrėžė, kad kuo aktyvesnis vaikas, tuo aktyvesnės smegenys, tuo geresni mokymosi rezultatai.


Ši stažuotė – puiki galimybė susipažinti su  kitų šalių švietimo sistema, palyginti mūsų mokyklas su Suomijos bei Estijos ugdymo įstaigomis, apmąstyti mūsų mokyklų veiklos rezultatus ir pabandyti atsakyti į klausimą, kodėl vis dėlto nepavyksta pasiekti aukštesnių rezultatų, net ir turint ne prastesnių negu aplankytose šalyse technologijų, įvairių švietimo pagalbos specialistų, ugdymui panaudojant ne tik klasės, bet ir kitas edukacines erdves. Lankantis įvairiose ugdymo įstaigose, klausant paskaitų ne kartą buvo kartojami žodžiai: pagarba ir pasitikėjimas. Šiomis vertybėmis grindžiamas valstybės požiūris į mokyklą, jos vadovą, mokytoją, direktoriaus ir mokytojo bendravimas, mokytojo požiūris į mokinį, tėvų ir mokytojų santykiai. Besilankant įstaigose sužavėjo tvarka, ramybė (net ir pertraukų metu triukšmas nedidelis), demokratiška atmosfera. 


Po dalykinės programos, paskaitų, vizitų mokyklose stažuotės dalyviai aplankė Helsinkio ir Talino nacionalines bibliotekas, Medicinos muziejų Taline ir Ledynmečio centrą netoli Tartu,  kuriuose siūlomas didelis pamokų ir edukacinių programų pasirinkimas. Ir Suomijoje, ir Estijoje muziejai, edukaciniai centrai glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, atsižvelgdami į ugdymo programas ir mokyklų poreikius rengia savo programas mokiniams. Projekto ,,Lyderių laikas 3“ Joniškio rajono savivaldybės kūrybinė komanda pasirinko mokėjimo mokytis bendradarbiaujant temą. Įvairaus pobūdžio bendradarbiavimui stažuotėje buvo skirtas didelis dėmesys. Stažuotė suteikė įvairių įžvalgų ir minčių šiai temai plėtoti.

 


Joniškio rajono kūrybinės komandos informacija   

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai